V. Šapoka apie Europos žaliąjį kursą: „Pritariame iniciatyvos tikslams, tačiau svarbu nepamiršti apie fiskalinį tvarumą“

Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka ir viceministrė Loreta Maskaliovienė Briuselyje dalyvauja Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (ECOFIN) posėdyje, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas Europos Komisijos (EK) parengtam Žaliajam kursui, turinčiam padėti Europai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos.

„Diskutuojame apie ekonominius ir finansinius Europos žaliojo kurso aspektus. Lietuva iš esmės pritaria ambicingiems iniciatyvos tikslams, tačiau įgyvendinant konkrečias priemones labai svarbu nepamiršti fiskalinio tvarumo ir laikytis Stabilumo ir augimo pakto“, – sako V. Šapoka.

Europos žaliasis kursas – tai priemonių rinkinys, kuris turėtų padėti Europai iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralaus ekonomikos modelio. Priemonės būtų įvairios: nuo didelio masto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo iki investicijų į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas ir Europos gamtinės aplinkos išsaugojimo. Planuojama, kad Komisija dirbs įtvirtinat „žaliųjų“ biudžetų praktiką, kuri leis įvertinti, kaip metiniuose biudžetuose ir vidutinio laikotarpio tiksluose atsižvelgiama į aplinkosaugos aspektus ir riziką.

Komisija 2020 m. kovo mėn. planuoja pateikti Europos „klimato įstatymą“, kuris įtvirtins Europos tikslą tapti neutralaus poveikio klimatui žemynu iki 2050 m. Apskaičiuota, kad norint pasiekti dabartinius 2030 m. klimato ir energetikos tikslus, kasmet papildomai reikės 260 mlrd. eurų investicijų, t.y., apie 1,5 proc. 2018 m. BVP. Norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų.

Su Europos žaliojo kurso iniciatyva susijęs ir š. m. sausio 14 d. EK pristatytas pasiūlymas dėl Teisingo perėjimo fondo, skirto remti regionus, susiduriančius su didžiausiais iššūkiais pereinant prie klimatui neutralios ekonomikos. Numatomas fondo biudžetas – 7,5 mlrd. eurų.